- irmėdė
- ìrmėdė sf. (1) BŽ188, Vad, Vžns, Pn peršalus, pervargus ar nusigandus gauta liga: Ksaveras niekados nesargaliojo slanktais ar šiaip jau irmėdėmis Vaižg. Ìrmėdė laužo kaulus prieš ligą, t. y. šaltis krečia, karštis suima J. Kad ìrmėdė ir rąžulys ema, bus liga J. Kad suėmė ìrmėdė, tai ben dvi dienas paslika išgulėjau lovoj Užp. Sirgt nesergu, bet ìrmėdė traukia, kaulus laužo, rūgšties noris Pšl. Ìrmėdė mane krečia Ktk. Irmėdė mane purto Sml. Irmėdė tampo visus sąnarius – ar dargana bus Pc. Šiandie nesikelsiu – ìrmėdė visą ėda Rm. Vaikas gavo ìrmėdę, kad krūpčioja Lnkv. Susirgo ìrmėde – šaltis krečia, galvą sopa Kp. Kad šaltis laužo, galvą skauda, tai nuo irmėdės gerti liepų žiedų Lnkv.
Dictionary of the Lithuanian Language.